Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje

Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje

2010-ieji Lietuvai buvo iššūkių metai. Elektros rinka labai pasikeitė: anksčiau dominavo vienas gamintojas ir perdavimo, gamybos bei tiekimo veiklos buvo koncentruotos vienoje įmonėje, dabar buvo pradėtas įgyvendinti elektros rinkos liberalizavimo procesas pagal Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketą. Kitaip tariant – buvo atskirtos gamybos, perdavimo tinklų valdymo ir tiekimo veiklos, o vienas svarbiausių pokyčių – uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Dėl šios priežasties Lietuva iš elektros energiją eksportuojančios šalies tapo importuojančia. 2010 m. elektros aukcioną pakeitė elektros birža, administruojama biržos operatoriaus AB Baltpool, o nuo 2012 m. elektros biržos prekybos organizavimas buvo perduotas Norvegijos rinkos operatoriui NordPool.

Liberalizacijos procesas įgyvendinamas pamažu. Nuo 2010 m. Komisija nebenustato elektros energijos kainos vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 400 kW, nuo 2011 m. sausio 1 d. – vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 100 kW, nuo 2012 m. sausio 1 d. – vartotojams, kurių leistinoji vartoti galia viršija 30 kW. Liberalizuojant elektros rinką ir skatinant sąžiningą konkurenciją siekiama, kad vartotojas galėtų pasirinkti mažiausią kainą ir geriausias paslaugas teikiančius elektros tiekėjus. 

Šiuo metu elektrą laisvojoje rinkoje perka visi Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys, apsirūpinti elektra gali ir visi kiti vartotojai, tačiau pastarieji, kurių elektros kainos yra reguliuojamos Komisijos, gali, tačiau neprivalo, pirkti elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų rinkos kainomis. 

Norint įgyvendinti visišką rinkos liberalizavimą turi būti visiškai įgyvendintos Trečiojo energetikos paketo nuostatos, aiškus prekybos su elektros energijos tiekėjais mechanizmas, tinkamai funkcionuojančios elektros rinkos priemonės (NordPool ir Nasdaq OMX biržos). Lietuva turi integruotis į Europos Sąjungos elektros vidaus rinką, diversifikuoti elektros energijos tiekimo šaltinius ir sukurti bendrą energijos rinką. Labai svarbu, kad elektros energijos tiekėjai ir vartotojai būtų pasirengę veikti laisvosios rinkos ir visiškos integracijos sąlygomis.

http://energetikosabc.lt/lt/elektra/kas-yra-elektros-rinkos-liberalizacija/34

ELEKTROS ENERGIJOS RINKA

Lietuvos elektros energetikos sektorių sudaro:

  • gamintojai
  • elektros biržos operatorius
  • perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai
  • visuomeninis tiekėjas
  • nepriklausomi tiekėjai
  • elektros energijos vartotojai

Elektros energijos gamintojai

Elektros gamyba užsiima elektrinės, savo produkciją parduodančios bendroje tiekėjų ir gamintojų didmeninė­je elektros rinkoje.

Elektros energijos birža

Organizuoja prekybą elektros energija. Tai vieta, kur rinkos dalyviai, teikdami pirkimo ir parda­vimo pasiūlymus, formuoja aiškią ir skaidrią elektros kainą (http://www.nordpoolspot.com).

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai

Tai yra elektros tiekimo licenciją turintys ir tarpusavyje konkuruojantys juridiniai asmenys, siūlantys vartotojams paslaugas ir kainą pagal individualius vartotojo poreikius.

Elektros perdavimo operatorius

Elektros perdavimo operatorius palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje (www.litgrid.eu).

 Elektros skirstymo operatorius

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros energiją persiunčia vartotojams skirstymo tinklais, užtikrina naujų vartotojų prijungimą prie skirstomojo tinklo, eksploatuoja skirstomuosius tinklus, juos prižiūri, valdo, saugo ir plėtoja (www.eso.lt).

Elektros vartotojai

Tai asmenys, vartojantys elektros energiją buitiniams ir komerciniams tikslams. Už suvartotą elektros energiją atsiskaito su elektros tiekėjais, o už persiuntimo paslaugą – su perdavimo arba skirstomųjų tinklų operatoriais.

Rinkos reguliuotojas

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra nepriklausoma institucija, prižiūrinti rinkos dalyvius, atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą  ir užtikrinanti konkurencinę aplinką (www.vert.lt)

9 žingsniai, kaip pasirinkti elektros energijos tiekėją

1.   Prieš teikdami paklausimus išsiaiškinkite:

– kiek šiuo metu suvartojate elektros energijos per mėnesį, metus ar valandą (tuo atveju, jei kiekvieną valandą suvartojate pastovų elektros energijos kiekį),

– kokiu paros laiku suvartojate daugiausia elektros energijos,

– kiek ketinate suvartoti elektros energijos per mėnesį, metus ar valandą.

2.  Įsitikinkite, kad tiekėjas yra įtrauktas į nepriklausomų elektros energijos tiekėjų sąrašą.

3.   Peržiūrėkite sutartį su esamu elektros energijos tiekėju ir įsitikinkite, kad nutraukdamas sutartį nepažeisite sutarties nutraukimo sąlygų.

4.  Kreipkitės į pasirinktą tiekėją ir pateikite jam informaciją apie elektros energijos suvartojimą.

5.   Gaukite iš tiekėjo pasiūlymą ir sutarties formą.

6.   Įvertinkite ne tik kainą, bet ir atsiskaitymo už suvartotą energiją terminus ir būdus, tiekimo nutraukimo (atnaujinimo) sąlygas, galimas baudas bei papildomus mokesčius.

7.  Pasirašykite dvi sutartis: kai pasirašysite sutartį su nepriklausomu tiekėju, informuokite apie tai operatorių, prie kurio tinklų yra prijungti Jūsų elektros įrenginiai.  Operatorius Jums atsiųs elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį.

8.    Elektros rodmenų perdavimo sistema nesikeičia – rodmenis ir toliau perduosite AB ESO.

9.    Pasibaigus mėnesiui, gausite 2 sąskaitas: vieną – už elektros energijos tiekimą (iš nepriklausomo tiekėjo), antrą – už elektros energijos persiuntimo paslaugas (iš operatoriaus, prie kurio tinklo yra prijungti Jūsų elektros įrenginiai).

Kokios elektros vartotojų teisės?

  • laisvai pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su keliais tiekėjais.
  • pakeisti tiekėją, atsižvelgdami į sutartyje su tiekėju nustatytus įspėjimo terminus ir kitas sąlygas.
  • gauti iš tiekėjų informaciją apie tiekėjo pavadinimą, buveinės adresą, įmonės kodą ir teisinę formą, teikiamas paslaugas ir jų teikimo sąlygas, paslaugų bei elektros energijos kainas ir tarifus, pranešimų apie kainas pateikimo būdus, sutarčių terminus, jų sudarymo ir nutraukimo sąlygas, ginčų nagrinėjimo tvarką.
  • gauti iš elektros energetikos sektoriaus įmonių pasiūlymus dėl atsiskaitymo būdų ir pasirinkti atsiskaitymo būdą. 

https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/vartotojams/elektros-energijos-rinka.aspx

Lietuva raginama visiškai liberalizuoti elektros rinką 

Lietuvai žadant visiškai liberalizuoti elektros rinką ir leisti vartotojams laisvai rinktis elektros tiekėjus, verslas ragina tai padaryti kuo greičiau, nors ir pripažįsta, kad gyventojams gali tekti brangiau mokėti už elektrą. Kai kurie tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumo Vilniuje dalyviai stebėjosi, kad kaimyninės Latvija ir Estija jau įgyvendino šiuos pokyčius, o kalbant apie Lietuvą net nėra aiški data, kada procesas bus baigtas – 2020 ar 2023 metais. 

Verslas: kainos augimą nusvertų kita nauda 

Estijos valstybinio energetikos holdingo „Eesti Energia“ antrinės įmonės Latvijoje „Enefit“ vadovas Janis Bethersas teigia, kad nors liberalizavus rinką kaina augtų, paslaugų spektras šį trūkumą nusvertų. „Mūsų nuomone, pridėtinė sugeneruota vertė visuomenei per naujas paslaugas ir įvairius paketus atpirktų tą kainos padidėjimą. Nes vidutinis elektros suvartojimas Baltijos šalyse, ypač Latvijoje ir Lietuvoje, yra palyginti nedidelis. Tad kainos augimas namų ūkiams nebūtų skaičiuojamas dešimtimis eurų“, – BNS sakė J.Bethersas. Jo nuomone, tiekėjai galėtų dalyvauti, įrengiant vartotojų infrastruktūrą, pavyzdžiui, saulės elektrines, „protingų namų“ komponentus, diegiant bendras sąskaitas (interneto, TV, elektros, dujų). „Daugiau galimybių, kurių kitaip vartotojai neišnaudotų“, – aiškino J.Bethersas. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad svarbu aiškiai pristatyti visas galimas vartotojų naudas. 

„Beveik visada, kai yra sakoma „aš jums supakuosiu daug servisų ir jums kaip paketą parduosiu“, tai kai dekonstruoji tą paketą, dažniausiai randi, kad yra papildomai pabranginta (…). Aš irgi užfiksavau, kad jie (forumo dalyviai – BNS) nepasakė: jeigu liberalizuosime ir jeigu bus paketas, tai efektyviai elektros kaina taps mažesnė. Laukiau ištempęs ausį šio švento išsireiškimo. Eidami tais liberalizavimo keliais turime paklausti ir šitų klausimų“, – BNS sakė V.Poderys. Vis dėlto buvęs Kainų komisijos vadovas pripažino, kad liberalizavimo klausimas turi sulaukti deramo dėmesio. „Prisipažinsiu, kad taip ir neteko rimtai šia tema užsiimti, nors mūsų Energetikos ir darnios plėtros komisija beveik visas temas esame perėję Seime. Ir čia kaip ir drambliukas kambaryje, kurio mes taip ir nepačiupinėjome. O problema absoliučiai aiškiai, gerai suformuluota rinkos dalyvių. (…) Atsiliekame ir regione, ir europiniu mastu ir kodėl nevykdome savo įsipareigojimų pasirašydami vadinamąjį BEMIP planą, kuriuo mes labai didžiuojamės, kuris mums daug padėjo mūsų projektuose“, – kalbėjo V.Poderys. „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas apgailestauja, kad Lietuvoje vėluojama liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką. „Liūdna, kad Lietuva yra viena iš paskutinių Europoje namų ūkio skaitmeninimo srityje (…) Taip pat gaila, kad dar neliberalizavome šios rinkos (…) Jeigu rinka nėra konkurencinga, nematysime atsirandančių naujų paslaugų. O juk vėliau daugės gaminančių vartotojų, skaitmeninių sprendimų (…) Be liberalizavimo ir išmaniųjų skaitiklių diegimo tai tiesiog neįmanoma“, – forume kalbėjo D.Maikštėnas. 

V.Poderys: vieną problemą bandome paaiškinti per kitą 

Energetikos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, jog sėkmingam liberalizavimo procesui įgyvendinti yra būtina išmanioji elektros apskaita, kad būtų sukurtos didžiausios naudos vartotojui. 

„Todėl rinkos liberalizavimo pradžia prasidės tada, kada prasidės masinis išmaniosios apskaitos diegimas“, – BNS komentavo ministerija. „Lietuvos energijos“ vadovas D.Maikštėnas patvirtino, kad skaitiklių diegimas prasidės kitų metų pabaigoje. „Norime būti konkurencingi pasauliniu mastu, todėl mūsų strateginis tikslas yra skatinti dereguliavimą. Būsime pasirengę su energijos duomenų mainų platforma (angl. data hub) ir sprendimais nepriklausomiems tiekėjams vėliausiai kitų metų viduryje. Tad nėra techninių priežasčių atidėlioti dereguliavimą trejiems metams. Masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas prasidės kitų metų pabaigoje. Tad mūsų žvilgsniai nukreipti į politikus ir ministeriją“, – sakė D.Maikštėnas. Masinį skaitiklių diegimą numatoma pradėti 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ir baigti 2023 metų pabaigoje. ESO skelbė, kad per penkerius metus į projektą investuos apie 219 mln. eurų. Seimo komisijos pirmininkas V.Poderys teigia, kad su liberizavimu labai vėluojama, be to, jam atrodo, kad vieną problemą bandoma aiškinti kita. „Datą (liberalizavimo – BNS), kiek pamenu, buvome 2015 metus nusistatę ir tikrai buvo teisės aktuose ir vis mes tą atidėliojome ir dabar, kiek suprantu, tos datos aiškios nėra (…) Kas link išmaniųjų skaitiklių – ir šitame procese esame priešpaskutiniai Europoje. Tai dabar, su vienu projektu vėluojame ir nevykdome įsipareigojimų, ir su kitu, ir mes vieną kitu paaiškiname. Tai ydingas aiškinimas: problemą per problemą“, – kalbėjo V.Poderys. J.Bethersas teigė, kad dabar Lietuvoje buitiniai vartotojai turi teisę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet įmonės tokios paslaugos iš esmės neteikia, nes tai neapsimoka. 

„Šiuo metu didžiausia kliūtis ta, kad jeigu norime parduoti Lietuvos namų ūkiams, turime pirkti elektrą laisvoje rinkoje, o didmeninė kaina rinkoje yra didesnė, nei dabar siūloma Lietuvos namų ūkiams. Tai reiškia, kad siekdami pritraukti klientus, turime ne tik investuoti į skaitmeninius sprendimus – mūsų pirminės investicijos, – bet ir mokėti už tai, kad turėtume klientą“, – aiškino J.Bethersas. 

Reikia ir aiškumo vartotojams 

V.Poderys atkreipė dėmesį, kad rinkos liberalizavimas gali būti skausmingas pažeidžiamoms vartotojų grupėms – nepasirinkus konkretaus tiekėjo būtų taikomas brangesnis garantinis tiekimas. „Tie kurie nepasirinko, moka kaip už garantinį tiekimą. Be abejo, visada reikia pagalvoti apie tuos neturtinguosius, nesugebančius savo gyvenimo tvarkyti klientus. Jiems, labiausiai neturtingiems, būtų taikoma didžiausia kaina. Ir šitoje vietoje, diegdami tas sistemas, turime būti jautrūs“, – argumentavo V. Poderys. „Enefit“ Latvijoje vadovas taip pat teigia, kad prieš liberalizuojant rinką turėtų būti bent metų laikotarpis, kai žmonėms būtų paaiškinti pokyčiai. „Pasirengimas rinkos dereguliavimui labai svarbus. (…) Labai dažnai klientai svarsto: jeigu pirksiu elektrą iš kito tiekėjo, galbūt jiems reikės naujų laidų ar skaitiklių – tokios abejonės turėtų būti išsklaidytos. Tam tikras švietimas turi būti vykdomas (…) Mažiausiai metai iki būtų panaikinta reguliuojama kaina, turi būti nusakoma, kas įvyks“, – BNS sakė J.Bethersas. Jo manymu, Lietuvoje galėtų būti apie 4-5 aktyvūs rinkos dalyviai. „Lietuva, vartotojų požiūriu, yra tokia pat kaip Latvija ir Estija kartu sudėjus (tik Estijoje yra populiaru naudoti elektrą šildymui, tad ten vidutinis suvartojimas didesnis). Manau, kad būtų apie 4-5 labai aktyvūs žaidėjai ir dar 5-10 tokių, kurie per daug neinvestuotų į rinkodarą, bet būtų pasirengę vartotojų susidomėjimui“, – vertino „Enefit“ Latvijoje vadovas. Lietuvoje elektros tiekimas šiuo metu nereguliuojamas tik verslui, tačiau tik iš dalies liberalizuotas namų ūkių vartotojams. Energetikos ministerija yra skelbusi, kad dauguma šalių regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams – tai Estija, Latvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/lietuva-raginama-visiskai-liberalizuoti-elektros-rinka-664-1149840

Vyriausybėje – diskusijos dėl mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo

Lietuvoje planuojant iki 2023 metų visiškai liberalizuoti elektros rinką ir leisti buitiniams vartotojams pasirinkti elektros tiekėją, antradienį siūlymai bus aptariami ministerijų atstovų pasitarime, o trečiadienį juos numatoma patvirtinti Vyriausybės posėdyje. „Nepriklausomų tiekėjų konkurencija ir vartotojo įgalinimas keisti ir rinktis tiekėją ir lyginti kelių tiekėjų siūlomą kainodarą leis vartotojams gauti finansiškai naudingiausius kainos pasiūlymus“, – rašoma Elektros energetikos įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte. Energetikos ministerija, lapkritį pateikusi Vyriausybei įstatymo pataisas, nurodo, kad liberalizavimas vyktų trimis etapais nuo 2021 metų sausio. Pažeidžiami vartotojai pasirinkti tiekėją galėtų paskutiniuoju etapu iki 2023 metų pradžios, be to, jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kaina, jei jie nepasirinks tiekėjo. Liberalizuojant rinką kartu bus diegiami išmanieji skaitikliai, bus sukurta duomenų kaupimo ir mainų platforma (angl. data hub). 

Šiuo metu elektros tiekėjus jau gali pasirinkti verslas, o daugumai buitinių vartotojų elektrą tiekia valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“ – kainą jiems kas pusę metų nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba ir toliau reguliuotų elektros persiuntimą, sisteminės paslaugas bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Ministerijos skaičiavimais, šios dalys kartu sudaro 52 proc., o įsigijimo ir tiekimo – 48 proc. galutinės elektros kainos. „Ignitis grupė“ pasisako už elektros rinkos liberalizavimą. Jos vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad „jeigu rinka nėra konkurencinga, nematysime naujų paslaugų“. Savo ruožtu Estijos holdingo „Eesti Energia“ įmonės Latvijoje „Enefit“ buvęs vadovas Janis Bethersas yra teigęs BNS, kad nors liberalizavus rinką kaina vartotojams augtų, paslaugų spektras šį trūkumą nusvertų. Elektros rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 metais, Latvija – 2015 metais.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/vyriausybeje-diskusijos-del-mazmenines-elektros-rinkos-liberalizavimo-664-1244816

Vyriausybė pritarė elektros tiekimo rinkos liberalizavimui

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė siūlymui palaipsniui iki 2023 metų liberalizuoti elektros tiekimo rinką ir atsisakyti mažmeninių elektros kainų reguliavimo buitiniams vartotojams. Tam bus reikalingas ir Seimo pritarimas.

Elektros energetikos įstatymo pataisas parengusi Energetikos ministerija nurodo, kad dabar nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos vystytis elektros tiekimo paslaugų rinkai.

„Numatomos naudos vartotojams: pirmiausia tai, kad yra panaikinamas tiekimo monopolis, antra, kuriamos rinkos sąlygos, tai yra, reali tiekėjų konkurencija ir prielaidos konkurencingoms kainoms susiformuoti, galimybė gauti geresnį aptarnavimą ir paslaugų kokybę, keičiant ir renkantis elektros tiekėją“, – Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministras teigė, kad kartu su elektros kainos reguliavimo buitiniams vartotojams atsisakymu vyks ir išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimas.

„Trečias dalykas, reaguojama į vykstančius technologinius procesus, turiu omenyje, planuojamą išmaniosios elektros energijos apskaitos, skaitiklių diegimą. Tai sukurs galimybes vartotojams efektyviai planuoti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas. 

Energetikos ministerija nurodo, kad rinkos liberalizavimas vyktų trimis etapais.

Pirmuoju etapu, nuo 2021 metų sausio 1 dienos, būtų atsisakyta galutinės elektros kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, tai yra, tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 MWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 8,4%, t. y., apie 140.000.

Antruoju etapu, nuo 2022 metų sausio 1 dienos, būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 MWh. Tokių vartotojų yra apie 46%, t. y., apie 760.000.

Trečiuoju etapu, nuo 2023 metų sausio 1 dienos, galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 MWh. Tokių vartotojų taip pat yra 46%, arba 760.000.

Vartotojai turėtų pasirinkti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ir sudaryti su jais elektros energijos tiekimo sutartis. Vartotojui, nesudariusiam tokios sutarties, elektros tiekimas bus užtikrinamas garantiniu tiekimu, kurio kaina bus apskaičiuojama vidutinę elektros biržos kainą padauginus iš koeficiento 1,25.

Siekiant apsaugoti pažeidžiamus elektros energijos vartotojus, projektu taip pat siūloma nustatyti, kad pažeidžiamiems vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, bus taikoma atskira elektros energijos garantinio tiekimo kaina, kurią nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Šiuo metu elektros tiekėjus jau gali pasirinkti verslas, o daugumai buitinių vartotojų elektrą tiekia valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“, kainą jiems kas pusę metų nustato VERT.

Įgyvendinus mažmeninės elektros tiekimo rinkos liberalizavimą, elektros įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48% galutinėje elektros kainoje, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.

Elektros rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Estijoje elektros energijos tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 metais, Latvijoje 2015 metais, Švedijoje 1996 metais, Suomijoje 1997 metais.

https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/12/18/vyriausybe-pritare-elektros-tiekimo-rinkos-liberalizavimui

Elektros rinką ketina liberalizuoti palaipsniui

Energetikos ministerija viešam derinimui teikia Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma palaipsniui atsisakyti elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams. Tai reiškia, kad gyventojai savarankiškai ir pagal savo poreikius turės pasirinkti vieną iš daugelio nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, iš kurio įsigys elektrą. Šiais pakeitimais siekiama sukurti labiau gyventojų ekonominius interesus atitinkančią mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką.

Elektros energijos įsigijimo kaina ir jos tiekimas galutinėje elektros kainoje sudaro apie 44% ir ši kainos dalis nebebus reguliuojama. Toliau liks reguliuojamos kitos sudedamosios galutinės elektros kainos dalys – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos.

Pereidama į atvirą ir konkurencijos pagrindais veikiančią elektros energijos rinką, kurioje elektros energijos tiekimo paslaugas teiktų tik nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Lietuva įgyvendins ES įsipareigojimus. Estija elektros energijos tiekimo rinką visiškai liberalizavo 2013 m., Latvija – 2015 m.

Atsiradus didesnei ir skaidriai elektros energijos tiekėjų konkurencijai, tikimasi, kad gėrės vartotojų aptarnavimo bei paslaugų kokybė, o vartotojai galės rinktis jų poreikius atitinkančius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus.

Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninių tiekėjų (daugiausia „Lietuvos energijos tiekimo“) paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu.

Trimis etapais

Energetikos ministerija siūlo mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos namų ūkių vartotojams liberalizavimą įgyvendinti trimis etapais, kasmet iki 2023 m., pagal suvartojamą kiekį ir socialinę padėtį.

Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo tiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. bus didesnis nei 5 MWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tai negaliotų pažeidžiamiems vartotojams, tai yra tiems, gyventojams, kurie gauna socialinę paramą.

Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės  31 d. bus daugiau nei 1 MWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus.

Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos visiems buitiniams vartotojams ir jie turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Priėmus visus reikalingus teisės aktus bus sukurta sistema, kuri leis gyventojams lengvai ir  greitai pasirinkti ir keisti elektros energijos tiekėjus bei patogiai atsiskaityti už elektros energiją. 

Siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamus vartotojus yra numatoma, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigtų paskutiniuoju etapu nepriklausomai nuo suvartojamo elektros energijos suvartojamo. Be to, siūloma įtvirtinti įstatymu, kad jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara, jei jie laiku nepasirinktų nepriklausomo elektros energijos tiekėjo arba jų pasirinktas tiekėjas nevykdytų savo pareigų.
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/08/22/elektros-rinka-ketina-liberalizuoti-palaipsniui

Elektros energijos rinkos liberalizavimas: ką apie pokyčius reikia žinoti vartotojui.

ManoTiekėjas.lt startuoja!

Sveiki bičiuliai, Mes džiaugiamės galėdami pristatyti portalą ManoTiekėjas – vienintelę platformą Lietuvoje, kurioje gyventojai gali matyti visų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus vienoje vietoje, palyginti juos, išsirinkti sau tinkamiausią planą ir čia pat...

Elektros energijos rinkos liberalizavimas: ką apie pokyčius reikia žinoti vartotojui.

Elektros tiekėjo pasirinkimas taps daug lengvesnis

Šiemet Lietuva viena paskutiniųjų prisijungė prie didžiosios dalies Europos Sąjungos šalių, kuriose gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Penki tiekėjai jau stojo į nuožmią kovą dėl mūsų šalies vartotojų – gyventojai padėti parašą ant...

3 dalis. Elektra gyventojams

3 dalis. Elektra gyventojams

Šiuo metu elektros tiekėjus jau gali pasirinkti verslas, o daugumai buitinių vartotojų elektrą tiekia valstybės valdoma bendrovė „Ignitis“ – kainą jiems kas pusę metų nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba ir toliau reguliuotų elektros...