2 dalis. Elektra gyventojams

Bičiuliai, Manotiekėjas.lt komanda toliau tęsia straipsnių ciklą apie pokyčius Lietuvos energetikos srityje. Šįkart norėtume jus supažindinti su pačia rinkos liberalizacija ir su kuo ji „valgoma“.

Elektros rinkos liberalizaciją tęsiasi jau visą dešimtmetį. Startas prasidėjo nuo 2010 m. Šie metai praktiškai buvo išties įdomūs: anksčiau dominavo vienas gamintojas ir perdavimo, gamybos bei tiekimo veiklos buvo koncentruotos vienoje įmonėje, dabar buvo pradėtas įgyvendinti elektros rinkos liberalizavimo procesas pagal Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketą. Kitaip tariant – buvo atskirtos gamybos, perdavimo tinklų valdymo ir tiekimo veiklos, o vienas svarbiausių pokyčių – uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Dėl šios priežasties Lietuva iš elektros energiją eksportuojančios šalies tapo importuojančia. 2010 m. elektros aukcioną pakeitė elektros birža, administruojama biržos operatoriaus AB Baltpool, o nuo 2012 m. elektros biržos prekybos organizavimas buvo perduotas Norvegijos rinkos operatoriui NordPool.

Norint įgyvendinti visišką rinkos liberalizavimą turi būti visiškai įgyvendintos Trečiojo energetikos paketo nuostatos, aiškus prekybos su elektros energijos tiekėjais mechanizmas, tinkamai funkcionuojančios elektros rinkos priemonės (NordPool ir Nasdaq OMX biržos). Lietuva turi integruotis į Europos Sąjungos elektros vidaus rinką, diversifikuoti elektros energijos tiekimo šaltinius ir sukurti bendrą energijos rinką. Labai svarbu, kad elektros energijos tiekėjai ir vartotojai būtų pasirengę veikti laisvosios rinkos ir visiškos integracijos sąlygomis.

Daug kam gali būti naujiena, tačiau Lietuvos verslo įmonės elektros energiją perka rinkos sąlygomis jau eilę metų. Paskutinis elektros rinkos liberalizacijos etapas juridiniams asmenimis buvo 2013 m. Nuo to laiko tolesnė liberalizacija tarsi sustojo. Antra vertus, Lietuva elektros energijos jungtimis susijungė su Švedija (Nordbalt jungtis, 2016 m.) ir Lenkija (LitPol Link jungtis, 2016 m.). Šios jungtys išplėtė rinkos galimybes ir suteikia prieigą prie įvairių elektros energijos šaltinių.

2019 m. Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė vis daugiau ir daugiau žinučių apie tolesnę elektros rinkos liberalizaciją. Lietuvai žadant visiškai liberalizuoti elektros rinką ir leisti vartotojams laisvai rinktis elektros tiekėjus, verslas ragina tai padaryti kuo greičiau, nors ir pripažįsta, kad gyventojams gali tekti brangiau mokėti už elektrą. Kai kurie tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumo Vilniuje dalyviai stebėjosi, kad kaimyninės Latvija ir Estija jau įgyvendino šiuos pokyčius, o kalbant apie Lietuvą tuo metu net nebuvo aiški data, kada procesas bus baigtas – 2020 ar 2023 metais. Iškilo daug už ir prieš argumentų. Argumentuojantys už teigia, kad net jei elektros energija pabrangtų, pridėtinė sugeneruota vertė visuomenei per naujas paslaugas ir įvairius paketus atpirktų tą kainos padidėjimą. Elektros energijos tiekėjai galėtų dalyvauti, įrengiant vartotojų infrastruktūrą, pavyzdžiui, saulės elektrines, „protingų namų“ komponentus, diegiant bendras sąskaitas (interneto, TV, elektros, dujų). Kita pusė nelabai tiki tokiais pažadais, tačiau Lietuva tokiais lėtais žingsniais atsilieka ir regione, ir europiniu mastu ir nevykdo savo įsipareigojimų pasirašydama vadinamąjį BEMIP (ang. k. Baltic energy market interconnection plan – Baltijos energijos rinkos jungčių plano) planą. Energetikos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, jog sėkmingam liberalizavimo procesui įgyvendinti yra būtina ir išmanioji elektros apskaita, kad būtų sukurtos didžiausios naudos vartotojui. Masinį skaitiklių diegimą numatoma pradėti 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį ir baigti 2023 metų pabaigoje. ESO skelbė, kad per penkerius metus į projektą investuos apie 219 mln. eurų. Papildomas galvos skausmas, kad rinkos liberalizavimas gali būti skausmingas pažeidžiamoms vartotojų grupėms – nepasirinkus konkretaus tiekėjo būtų taikomas brangesnis garantinis tiekimas. Abi už ir prieš atstovų pusės sutinka, kad prieš liberalizuojant rinką turėtų būti bent metų laikotarpis, kai žmonėms būtų paaiškinti pokyčiai. Turi būti vykdoma edukacija iš visų suinteresuotų pusių. Galutiniame liberalizacijos etape elektros energijos rinkoje būtų 4-5 labai aktyvūs žaidėjai ir dar 5-10 tokių, kurie per daug neinvestuotų į rinkodarą, bet būtų pasirengę vartotojų susidomėjimui. Lietuvoje elektros tiekimas šiuo metu nereguliuojamas tik verslui, tačiau tik iš dalies liberalizuotas namų ūkių vartotojams. Energetikos ministerija yra skelbusi, kad dauguma šalių regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams – tai Estija, Latvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija.

2019 m. pabaigoje rinkos liberalizacijos paskutiniai etapai pradėjo materializuotis. Energetikos ministerija, lapkritį pateikusi Vyriausybei įstatymo pataisas, nurodo, kad liberalizavimas vyktų trimis etapais nuo 2021 metų sausio. Pažeidžiami vartotojai pasirinkti tiekėją galėtų paskutiniuoju etapu iki 2023 metų pradžios, be to, jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kaina, jei jie nepasirinks tiekėjo. Liberalizuojant rinką kartu bus diegiami išmanieji skaitikliai, bus sukurta duomenų kaupimo ir mainų platforma (angl. data hub).

Elektros energijos rinkos liberalizavimas: ką apie pokyčius reikia žinoti vartotojui.

ManoTiekėjas.lt startuoja!

Sveiki bičiuliai, Mes džiaugiamės galėdami pristatyti portalą ManoTiekėjas – vienintelę platformą Lietuvoje, kurioje gyventojai gali matyti visų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus vienoje vietoje, palyginti juos, išsirinkti sau tinkamiausią planą ir čia pat...

Elektros energijos rinkos liberalizavimas: ką apie pokyčius reikia žinoti vartotojui.

Elektros tiekėjo pasirinkimas taps daug lengvesnis

Šiemet Lietuva viena paskutiniųjų prisijungė prie didžiosios dalies Europos Sąjungos šalių, kuriose gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Penki tiekėjai jau stojo į nuožmią kovą dėl mūsų šalies vartotojų – gyventojai padėti parašą ant...

Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje

Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje

Elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje 2010-ieji Lietuvai buvo iššūkių metai. Elektros rinka labai pasikeitė: anksčiau dominavo vienas gamintojas ir perdavimo, gamybos bei tiekimo veiklos buvo koncentruotos vienoje įmonėje, dabar buvo pradėtas įgyvendinti elektros...